Būdvardis – kalbos dalis, reiškianti asmens, daikto ar reiškinio ypatybę. Jį atpažįstame pagal klausimus koks? kokia? kokie? kokios?: raudonas obuolys, įdomi knyga, šalti rytai. Žodis „obuolys“ pasako, apie ką kalbame, o „raudonas“ – koks tas obuolys.
Pradžiai svarbiausia išmokti tris dalykus: rasti apibūdinamą daiktavardį, suderinti su juo būdvardžio formą ir nepainioti būdvardžio su veiksmą nusakančiu prieveiksmiu. Toliau pateikti pavyzdžiai ir užduotys padės tai pasitikrinti.
Kaip sakinyje rasti būdvardį
- Raskite daiktavardį: kas įvardyta – žmogus, daiktas, vieta ar reiškinys?
- Paklauskite apie ypatybę: koks arba kokia jis yra?
- Patikrinkite ryšį: ar žodis apibūdina būtent tą daiktavardį ir dera su juo?
Sakinyje „Kieme auga aukštas beržas“ daiktavardis yra „beržas“. Koks beržas? Aukštas. Taigi „aukštas“ yra būdvardis. Pakeitę junginį į „prie aukšto beržo“ matome, kad keičiasi abiejų žodžių linksnis.
Būdvardis nebūtinai stovi greta daiktavardžio: „Šis beržas yra aukštas.“ Čia jis ir toliau apibūdina beržą, tik eina vardine tarinio dalimi. Vien žodžio vieta sakinyje kalbos dalies nenulemia.
Giminė, skaičius ir linksnis: kaip derinti
Vyriškosios ir moteriškosios giminės būdvardžiai derinami su daiktavardžiu gimine, skaičiumi ir linksniu. Keičiant vieną iš šių požymių, reikia patikrinti ir būdvardį. Derinimas reiškia gramatinių požymių atitikimą, todėl abiejų žodžių galūnės neprivalo atrodyti vienodai.
| Kas pasikeitė? | Pavyzdys | Ką pastebėti? |
|---|---|---|
| Vyriškoji giminė, vienaskaita | gražus namas | Koks namas? |
| Moteriškoji giminė, vienaskaita | graži gatvė | Kokia gatvė? |
| Vyriškoji giminė, daugiskaita | gražūs namai | Kokie namai? |
| Moteriškoji giminė, daugiskaita | gražios gatvės | Kokios gatvės? |
| Naudininkas, vienaskaita | gražiam namui | Kokiam namui? |
| Galininkas, vienaskaita | gražią gatvę | Kokią gatvę? |
Rašybos patikra: sakinyje „Matau gražią gatvę“ klausimas kokią? padeda pastebėti būdvardžio galininko galūnę. Tačiau nerašykite jos vien pagal šalia esančio daiktavardžio paskutinę raidę: „gražų namą“ yra taisyklingas junginys, nors galūnės skirtingos.
Būdvardžio laipsniai ir jų ribos
Laipsniuojant lyginamas ypatybės kiekis. Trys pagrindiniai laipsniai: nelyginamasis šiltas, aukštesnysis šiltesnis ir aukščiausiasis šilčiausias. Pavyzdžiui, vienas kambarys šiltas, kitas šiltesnis, o trečias – šilčiausias iš visų.
Aukštesniajam laipsniui būdingos formos su -esnis, -esnė, aukščiausiajam – su -iausias, -iausia. Kartais pakinta ir kamieno priebalsis, todėl nepakanka mechaniškai pridėti galūnę: saldus – saldesnis – saldžiausias.
Ne visi būdvardžiai laipsniuojami. Įprasta medžiagos reikšme „stiklinis“ nusako, iš ko daiktas padarytas, todėl jo lyginti kaip „šilto“ nereikia. Tokie santykiniai būdvardžiai skiriasi nuo kokybinių, žyminčių įvairaus stiprumo savybes. Mokantis išsamiau dar aptariamos pereinamosios formos, pavyzdžiui, „šiltėlesnis“, ir junginiai „pats šilčiausias“.
Kuo skiriasi būdvardis, daiktavardis ir prieveiksmis
| Kalbos dalis | Originalus pavyzdys | Ką nusako? |
|---|---|---|
| Būdvardis | tylus vaikas | Vaiko ypatybę: koks vaikas? |
| Daiktavardis | kambario tyla | Pačią įvardytą būseną: kas? |
| Prieveiksmis | vaikas kalba tyliai | Kalbėjimo būdą: kaip kalba? |
| Dalyvis | skaitoma knyga | Iš veiksmo kilusią ypatybę: knyga, kurią kas nors skaito. |
Vien klausimas „kokia?“ nėra galutinis įrodymas: jį galima kelti ir dalyviui „skaitoma“. Vertinkite žodžio reikšmę, kilmę bei formas. Dalyvis susijęs su veiksmažodžiu „skaityti“, o būdvardis „įdomi“ tiesiog pavadina knygos savybę.
Taip pat pasitaiko būseną nusakančių formų: „Lauke šalta“, „Čia jauku“. Mokyklinėje gramatikoje jos vadinamos bevardės giminės, o kai kuriuose aprašuose – negimininėmis būsenos formomis. Jos nederinamos su daiktavardžiu ir nelinksniuojamos. Tad „šalta diena“ ir „lauke šalta“ reikia vertinti atsižvelgiant į visą junginį.
Trys užduotys su paaiškintais atsakymais
1 užduotis: raskite būdvardžius sakinyje „Ant mažo stalo stovi mėlynas puodelis“.
Atsakymas: „mažo“ ir „mėlynas“. Pirmasis apibūdina stalą ir yra vyriškosios giminės vienaskaitos kilmininkas; antrasis apibūdina puodelį ir yra vyriškosios giminės vienaskaitos vardininkas.
2 užduotis: įrašykite tinkamą žodžio „naujas“ formą: „Džiaugiuosi ___ kuprine“.
Atsakymas: „nauja“. Junginys „nauja kuprine“ yra moteriškosios giminės vienaskaitos įnagininkas. Klausimas – kokia kuprine? Čia galūnėje nosinės nereikia.
3 užduotis: kuris žodis yra būdvardis: „greitas bėgikas“ ar „bėga greitai“?
Atsakymas: būdvardis yra „greitas“, nes apibūdina bėgiką. „Greitai“ – prieveiksmis, nes nusako bėgimo būdą. Pasitikrinimui pakeiskite daiktavardį: „greita bėgikė“. Būdvardžio forma pasikeitė.
Dažniausi klausimai
Kas yra įvardžiuotinis būdvardis?
Tai forma, pavyzdžiui, „žaliasis“ arba „žalioji“, padedanti išskirti apibrėžtą, žinomą daiktą ar įvardyti rūšį. Palyginkite „žalias puodelis“ ir „paduok žaliąjį puodelį“. Ne visi būdvardžiai turi tokias formas.
Ar būdvardis visada yra pažyminys?
Ne. „Šviesus kambarys“ turi būdvardžiu išreikštą pažyminį, o sakinyje „Kambarys yra šviesus“ būdvardis yra vardinė tarinio dalis. Kalbos dalis ir sakinio dalis – skirtingi dalykai.
Nuo ko pradėti gramatinį nagrinėjimą?
Pirmiausia užrašykite pradinę formą ir suraskite apibūdinamą daiktavardį. Tada nustatykite giminę, skaičių bei linksnį; jei užduotis reikalauja, pridėkite laipsnį, įvardžiuotinę formą ir sakinio dalį. Visus požymius tikrinkite tame pačiame sakinyje.
Šaltiniai ir patikrinimo data
Informacija patikrinta 2026-11-03. Pagrindinė iliustracija sukurta DI.
